„Eika“: 2021 m. plėtotojai Vilniuje susitarė dėl istoriškai daugiausiai butų
Iš viso per 2021 m. plėtotojai Vilniuje pasiūlė 5.440 butų, arba 14% daugiau nei pernai.
[infogram id="ebf42e50-a5c7-45f6-bf46-4c68f8422295" prefix="2l2" format="interactive" title="Statyba ir NT. Butų pardavimai vilniuje 2021 m. EIKA skaičiai"]
Vien per IV ketvirtį susitarta dėl 1.277 butų – 8% mažiau nei III ketvirtį ir 24% mažiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai.
Didžioji dalis (58%) susitarimų šiemet sudaryta dėl ekonominės klasės butų, o vidutinės ir prestižinės klasių pardavimai bendroje apimtyje sudarė atitinkamai 35% ir 7%.
Pasak Martyno Žibūdos, „Eikos“ plėtros vadovo, didžioji dalis sandorių sudaryti pirmaisiais 2021 m. mėnesiais.
„Vėliau jų tolygiai mažėjo, kas suformavo rimstančios rinkos įspūdį. Tačiau „liepsna“ sumažėjo tik vizualiai, nes ją pristabdė naujų projektų trūkumas, o pasiūla per metus susitraukė beveik 40%, nors kainos paaugo net 25%“, – panešime teigia jis.
Skelbiamais duomenimis, per metus neparduotų butų skaičius traukėsi 38% iki 2.350. Didžiąją dalį (88%) neparduotų butų sudaro nepradėti statyti ir statomi butai, 12% yra baigiami arba jau baigti.
Per 2021 m. nauji ekonominės ir vidutinės klasės butai Vilniuje brango 25–26%, prestižinės – 39%.
Anot M. Žibūdos, kainų augimui įtakos turėjo ne tik sumažėjusi pasiūla, bet ir drastiškai augusios statybų ir sklypų kainos, nauji infrastruktūros bei valstybinės žemės nuomos mokesčiai.
„Visa tai veda prie dar neregėtų kainų ir mažina įperkamumą, verčia būstą nuomotis, o ne įsigyti. Panašu, kad pirmasis gaivesnio oro gūsis – didesnės naujų butų pasiūlos laukiama 2022 m. pavasarį, kai bus pradėti dar valstybės žemėje neapmokestinti projektai. Kainų tai gal ir nesumažins, tačiau jų augimą turėtų tikrai sulėtinti, jau nekalbant apie didesnes pirkėjų pasirinkimo galimybes“, – pranešime teigia jis.
M. Žibūdos nuomone, 2022 m. reikėtų spręsti, kaip sumažinti biurokratinių reikalavimų, sukurti efektyvesnius procesus, visiems vienodai taikomus skaidrius reikalavimus bei adaptuoti valstybės institucijų pajėgumus prie besikeičiančios rinkos apimties.
„Būtent išaugusi konkurencija bei pirkėjų reikalavimai geriausiai sureguliuoja kokybinius parametrus, kuriuos didžiąja dalimi bando suvaldyti valstybės institucijos“, – pranešime teigia jis.
